Tai taip pat vieni aukščiausiai besidriekiančių geležinkelio bėgių Europoje. Jiems nutiesti buvo reikalinga pasitelkti inžinerinius sprendimus. Traukinys važiuoja per viadukus ir tunelius Alpių kalnuose. Kelionei panoraminiu vagonu reikalinga atskira vietos rezervacija.

Kaip pasiekti maršruto pradžią?

Iki Bernina ekspreso maršruto pradžios galima atvykti iš įvairių aplinkinių šalių traukiniais.

Iš Italijos

• Traukiniu iš Milano arba Lecco į Tirano.

Iš Šveicarijos

• Traukiniu iš Ciuricho į Churą.

Iš Austrijos

• Traukiniu iš Vienos arba Zalcburgo į Sargansą Šveicarijoje.
• Tuomet traukiniu į Churą.

Iš Prancūzijos ir Vokietijos

• Traukiniu iš Paryžiaus, Miuncheno ar Kelno į Karlsrūhę (Vokietijoje) arba Ciurichą (Šveicarijoje).
• Tuomet traukiniu į Churą.

Kokiu metu geriausia keliauti?

Bernina ekspresas vyksta visus metus, tad bet kuris laikas yra tinkamas. Pavasarį ir vasarą matomi žaliuojantys laukai, mėlyni ežerai ir spalvingi kaimai. Žiemą – užšalę ežerai, sniegu pasidengę kalnai, pakelėse sutinkami slidininkai.

Dienos išvyka

Atostogaujant Italijoje, vieną dieną galima paskirti kelionei į Šveicarijos kalnus. Iki Tirano patogu nuvykti iš Lecco, tad jeigu pavyktų priderinti nakvynę šiame mieste prie Como ežero, išvyka būtų patogesnė.

Pateikiu siūlomus traukinių laikus:

• Traukinys iš Lecco į Tirano: 8:02 val.
• Bernina ekspresas iš Tirano į Sankt Moricą: 11 val.
• Bernina ekspresas iš Sankt Morico į Tirano: 15:48 val. arba 16:48 val.
• Traukinys iš Tirano į Lecco: 19:08 val. arba 20:08 val.

Savarankiškai kelionei aktualius bilietus ir vietų rezervaciją tikrinkite oficialiame Rhätische Bahn puslapyje.

Kaip man sekėsi išvyka į Sankt Moricą Bernina ekspresu vasario mėnesį, skaitykite mano kelionės aprašyme.

Patarimai

• Žiemos metu greitai temsta, todėl geriausia keliauti kuo anksčiau ryte. Keliaujant į abi puses iš Italijos, verta pasirinkti vagoną panoraminiais langais važiuojant į priekį, o važiuojant atgal – paprastą, pigesnį.
• Norint apžiūrėti pakeliui esančius kaimus, galima bet kuriame iš jų išlipti ir kelionę tęsti kitu, regioniniu traukiniu.
• Norint pamatyti gražiausius vaizdus, rekomenduojama atsisėsti kairėje traukinio pusėje važiuojant iš Tirano Italijoje į Sankt Moricą (ar Churą) ir dešinėje – važiuojant į priešingą pusę.
• Važiuojant panoraminiu Bernina ekspreso traukiniu reikia atskiros vietos rezervacijos, o tuo pačiu maršrutu kursuojantiems regioniniams traukiniams ji nebūtina.

Skaičiai

Kelionės trukmė: 4 val. nuo Churo iki Tirano
Atstumas: 122 km bėgiais
Didžiausias aukštis: 2253 m virš jūros lygio
Tuneliai: 55
Tiltai ir viadukai: 196
Sustojimai: 25

The post Bernina ekspresas appeared first on Sparnuotos kelionės.

Tačiau ne visai metų laikais galima plaukti laivais, žiemą jų tiesiog…. nėra.

Laimei, yra ir kitų būdų, kaip pasiekti miestelius, įsikūrusius Gardos ežero pakrantėje, tad apžiūrėti ežerą iš visų pusių tikrai įmanoma!

Trumpai: šiltuoju sezonu Gardos ežero miestelius patogiausia pasiekti laivais ir autobusais, o žiemą daugiausia tenka kliautis autobusais. Traukiniai tinka tik atvykti į Desenzano del Garda arba Peschiera del Garda.

Su kuo nuvykti į kitą miestelį?

Gardos ežero miestelius galima pasiekti laivais ir autobusais. Tik du miesteliai prie ežero turi geležinkelio stotis (Desenzano del Garda ir Peschiera del Garda), tad traukiniai tinka tik norint atvažiuoti prie Gardos ežero, o toliau reikia pasirinkti kitą keliavimo būdą.

Jei dar nepasirinkote kelionės bazės, kitame straipsnyje palyginau, kur apsistoti prie Gardos ežero keliaujant be automobilio.

Laivu

Laivu patogu aplankyti Gardos ežero miestelius, išsidėsčiusius aplink visą ežerą. Tačiau svarbu žinoti:

• Laivai pilnu grafiku plaukia tik vasaros sezonu, nuo kovo 29 d. iki spalio 8 d.
• Žiemos sezonu, nuo spalio 9 d. iki kovo 28 d. laivų kiekis yra mažesnis.
• Nuo lapkričio 13 d. iki kovo 1 d. veikia tik vienas maršrutas – tarp Torri ir Maderno.
• Automobiliai plukdomi tik vienu maršrutu – tarp Torri ir Maderno.

Autobusu

Žiemos sezonu, nuo lapkričio 13 d. iki kovo 1 d., Gardos ežero miestelius galima pasiekti tik autobusu.

Ežero vakarinė ir pietinė dalys priklauso Lombardijai, o rytinė ir pietinė – Venetui. Dėl šios priežasties miestelius, išsidėsčiusius priešingose ežero pakrantėse, aptarnauja skirtingos autobusų įmonės.

Rytinėje dalyje maršrutai labiau suderinti, todėl labai patogu iš Peschiera del Garda pasiekti Riva del Garda (su vienu persėdimu Garda mieste). Nusipirkus vienos dienos bilietą, galima patogiai aplankyti visus šioje ežero pusėje esančius miestelius, nes galima persėsti vis į kitą autobusą neribotą kartų skaičių. Svarbu: norint iš Riva del Garda nuvažiuoti į Limone sul Garda, reikia pirkti atskirą bilietą!

Vakarinėje dalyje taip pat galima važiuoti autobusais, tačiau laikas tarp persėdimų gali būti ilgesnis.

Kaip toks vienos dienos maršrutas atrodo praktiškai, galite paskaityti mano Šiaurės Italijos kelionės aprašyme.

Grafikai

Laivų grafikas

• Navigazione laghi

Autobusų grafikas

• ATV
• Arriva

Mano patarimas

Keliaujant viešuoju transportu, visada pirmiausia žiūrėkite į grafikus. Nesvarbu, kokie yra jūsų norai – jei norimos transporto priemonės reikiamu laiku nebus, reikės rinktis tą, kuri yra. Tad savo kelionės planą derinkite prie transporto, o ne atvirkščiai.

Žiemos sezonu Gardos ežero miestelius galima pasiekti tik autobusu, o vasarą atsiveria daugiau galimybių.

The post Kaip keliauti tarp Gardos ežero miestelių appeared first on Sparnuotos kelionės.

Italijoje man patogiausia keliauti traukiniu, tad ir Gardos ežeras – ne išimtis. Kadangi geležinkelio stotis yra tik dviejuose prie Gardos ežero įsikūrusiuose miestuose, Desenzano del Garda ir Peschiera del Garda, nakvynę patogu užsakyti viename iš jų.

Jei svarstote, kur apsistoti prie Gardos ežero keliaujant viešuoju transportu, praktiškiausia pirmiausia palyginti Peschiera del Garda ir Desenzano del Garda. Savo kelionės metu aplankiau abu miestus ir, nors buvau apsistojusi tik Peschiera del Garda, galiu palyginti jų patogumą bei padėti pasirinkti tinkamesnę bazę.

Į ką atsižvelgti renkantis nakvynę prie Gardos ežero?

Peschiera del Garda ir Desenzano del Garda yra netoli vienas kito, todėl vienos kelionės metu galima aplankyti abu miestus. Vis dėlto nakvynės vietą verta rinktis ne tik pagal tai, kuris miestas atrodo patrauklesnis. Svarbu įvertinti kainą, atstumą iki stoties, susisiekimą su kitais miesteliais ir konkrečiomis kelionės dienomis esančią nakvynių pasiūlą.

Abu miestai gali būti patogios bazės kelionei prie Gardos ežero, tačiau jie nėra vienodi. Peschiera yra kompaktiškesnė ir man pasirodė patogesnė atvykstant traukiniu, o Desenzano yra didesnis ir turi įvairesnį senamiestį. Šie skirtumai gali padėti apsispręsti, jeigu tinkamų nakvynės variantų randate abiejuose miestuose.

Ką reikėtų įvertinti, radus patinkančią nakvynės vietą:

• Vietą mieste (ar arti centro)
• Kokie objektai yra šalia (maisto prekių parduotuvė, kavinė)
• Atstumą iki geležinkelio stoties
• Kainą
• Patogumus (ar yra virtuvė, ar pusryčiai įskaičiuoti, ar yra kondicionierius)
• Kitų keliautojų atsiliepimus

Tik jūs žinote, kokius reikalavimus keliate nakvynės vietai ir kokios yra jūsų galimybės. Kitų keliautojų patarimai ne visada gali būti naudingi. Jų poreikiai gali skirtis nuo jūsų, o net jei sutampa – rekomenduota vieta jūsų kelionės metu gali jau būti rezervuota ir vis tiek reikės ieškoti savarankiškai.

Kuo skiriasi Peschiera ir Desenzano?

Abu šie miestai yra Gardos ežero pietuose. Peschiera – pietryčiuose, Desenzano – pietvakariuose. Jie abu yra pakrantėje ir sezono metu iš jų plaukia laivai į kitus ežero miestelius. Todėl beveik nėra skirtumo, kuriame iš jų apsistoti. Visgi savo kelionės metu atkreipiau dėmesį į kelis skirtumus, kurie jums gali būti esminiai.

Tad jei jūsų poreikius atitinka nakvynės vietos abiejuose miestuose ir vis tiek nepavyksta pasirinkti kurios nors vienos, pateikiu kelis faktus, padėsiančius apsispręsti.

Peschiera del Garda

• Kompaktiškesnis miestas
• Patogu nueiti iki geležinkelio stoties
• Vaizdingas maršrutas iki geležinkelio stoties

Desenzano del Garda

• Gražesnis senamiestis
• Iki geležinkelio stoties kelias niekuo neišsiskiriantis, kylantis į kalną
• Didesnis miestas su įvairesniais lankytinais objektais

Peschiera ir Desenzano palyginimas

Ar verta apsistoti kituose miesteliuose?

Kituose miesteliuose tikrai verta apsistoti, ypač jei norite prie Gardos ežero praleisti ilgiau laiko, o ne tik kelias dienas. Tačiau iki jų dar papildomai reikės važiuoti autobusu arba plaukti laivu.

Toliau į šiaurę įsikūrę Limone sul Garda, Riva del Garda ir Malcesine yra labai gražūs ir įspūdingi miesteliai. Taip pat verta apsilankyti Sirmione, įsikūrusiame pusiasalyje tarp Desenzano ir Peschiera.

Kaip ir bet kurioje kitoje vietoje, taip ir prie Gardos ežero nakvynės ieškokite pagal jūsų kelionės metu esančią nakvynių pasiūlą. Jei jūsų kriterijus atitinkančios nakvynės viename mieste yra labai brangios ar jų visai nėra, nelieka kitos išeities, kaip tik koreguoti planus ir pasirinkti nakvynę pagal esamą situaciją.

Mano pasirinkimas ir patirtis

Prie Gardos ežero buvau apsistojusi tik tris naktis, todėl nakvynę rinkausi pagal tai, iš kur patogiausia pasiekti kitus norimus miestus. Kadangi norėjau nuvykti ir į kitą geležinkelio stotį turintį miestą bei Sirmione, o skrydis į Lietuvą buvo iš Trevizo, logiškiausias sprendimas buvo rinktis nakvynę ten, kur yra geležinkelio stotis.

Iš pradžių buvau radusi tinkamą nakvynę Desenzano del Garda, bet paskaičius atsiliepimus nugalėjo Peschiera del Garda esantis B&B. Tokį sprendimą lėmė tai, kad Desenzano mieste rastoje apgyvendinimo įstaigoje nebuvo šildytuvo, kuris būtinas keliaujant žiemos metu. Nors, kaip vėliau paaiškėjo, ir pasirinktame B&B Prigioni House šildytuvas buvo tik vonioje, o ir tas labai varganas.

Galutinis verdiktas: tai kur apsistoti?

Jeigu prie Gardos ežero vykstate kelioms dienoms ir keliaujate viešuoju transportu, praktiškiausia nakvynės pirmiausia ieškoti Peschiera del Garda arba Desenzano del Garda. Abu miestai turi geležinkelio stotis, todėl į juos paprasta atvykti ir iš jų tęsti kelionę.

Peschiera del Garda rinkčiausi tada, kai svarbiausia kompaktiškas miestas, paprastesnis kelias nuo stoties ir patogi bazė kelionėms rytine ežero puse. Desenzano del Garda labiau tiktų norintiems didesnio miesto, įvairesnio senamiesčio ir daugiau veiklos neišvykstant kitur.

Jeigu prie Gardos ežero planuojate praleisti daugiau laiko, galite rinktis ir kitą patinkantį miestelį, pavyzdžiui, Limone sul Garda, Malcesine ar Riva del Garda. Tik prieš rezervuojant nakvynę verta patikrinti, kaip ją pasieksite ir ar kelionės metu tinkamu dažnumu kursuos autobusai arba laivai.

The post Kur apsistoti prie Gardos ežero keliaujant be automobilio appeared first on Sparnuotos kelionės.

Traukiniu

Geležinkelio stotys yra dviejuose prie Gardos ežero esančiuose miestuose:

• Desenzano del Garda
• Peschiera del Garda

Iš Bergamo ir Lecco į abu šiuos miestus galima nuvažiuoti su vienu persėdimu. Iš Milano ir Veronos į juos yra tiesioginis traukinys.

Autobusu

Autobusu galima atvažiuoti prie įvairių miestų Gardos ežero pakrantėje ir su persėdimais jį apvažiuoti.

Tiesioginis Flixbus autobusas iš Bergamo oro uosto važiuoja į Peschiera del Garda, tačiau tik 2-3 kartus per dieną. Kelionė trumpesnė, nei traukiniu, bet brangesnė.

Iš Veronos su ATV arba SIA autobusais galima nuvažiuoti į Peschiera del Garda arba Garda.

Mano patarimas

Visur, kur įmanoma, patogiausia važiuoti traukiniu. Net jei reikia persėsti. Kodėl?

• Traukiniai važiuoja dažniau
• Dažnai pigesnis bilietas
• Maršrutų pasirinkimas didesnis
• Lengviau rasti geležinkelio stotį
• Daugiau vietos traukinyje kojoms ištiesti

Tačiau viskas priklauso nuo jūsų planų – kur apsistosite, kiek laiko būsite prie ežero ir panašiai.

Jei visas naktis apsistosite viename iš dviejų miestų, kuriuose yra geležinkelio stotis, tuomet vienareikšmiškai geriausia važiuoti traukiniu. Bet jeigu savo „baze” prie ežero pasirinksite kitą miestą (Limone sul Garda, Sirmione, Malcesine ar pan.), reikės nuodugniau pastudijuoti traukinio ir, būtinai, autobuso ar net laivo grafikus bei pasirinkti tinkamiausią variantą konkrečiai jūsų situacijai.

Galbūt vienu atveju bus patogiau atvažiuoti iki Desenzano del Garda ir su keliais persėdimais autobusu važiuoti ar plaukti laivu iki Limone sul Garda, o kitu – iškart važiuoti autobusu ir su vienu ar keliais persėdimais pasiekti Malcesine.

The post Kaip nuvykti prie Gardos ežero viešuoju transportu appeared first on Sparnuotos kelionės.

Šiame straipsnyje apžvelgiu dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, ieškant sau tinkamiausio skrydžio.

Vėlyvas atvykimas

Lėktuvui nusileidus labai vėlai, galite nespėti į paskutinį autobusą ar traukinį, vykstantį į nakvynės vietą. Taksi ar pervežimo (angl. transfer) kaina gali būti didesnė, negu perkant kitą, šiek tiek brangesnį lėktuvo bilietą, tik patogesniu laiku.

Daugumoje nakvynės vietų yra ribotas įsiregistravimo laikas, ypač apsistojant apartamentuose, o ne viešbutyje su 24/7 registratūra. Todėl, jei įsiregistruoti norėsite, tarkim, po 20-21 val., gerokai sumažės galimų nakvynės vietų kiekis, arba teks susimokėti papildomai už vėlyvą įsiregistravimą.

Žinoma, galite pasirinkti viešbutį su 24/7 registratūra, kur galėsite atvykti bet kuriuo paros metu, jei tik tokių yra pasirinktame mieste. Tačiau tokios vietos gali būti gerokai brangesnės.

Ankstyvas atvykimas

Nakvynės vietose paprastai galima įsiregistruoti po pietų, nuo 14-16 val., todėl nusileidus ryte gerą pusdienį gali tekti vaikščioti su lagaminais arba ieškoti, kur juos palikti. Galima tartis su šeimininkais, gal leis anksčiau pasidėti lagaminus, o įsiregistruoti vėliau. Arba kelioms valandoms lagaminus palikti saugykloje.

Ankstyvas skrydis taip pat reiškia, kad į oro uostą reikės atvykti naktį. Tad jeigu nepavyksta užmigti lėktuve, pirmąją dieną galite būti neišsimiegoję ir pavargę. O tai gali sugadinti kelionės pradžią.

Ankstyvas išvykimas

Ne visi oro uostai užsienio šalyse yra patogiai pasiekiami viešuoju transportu. Dalis jų yra toli nuo miesto ir autobusai naktį nevažiuoja, o taksi labai brangus. Atsižvelgiant į tai, kad oro uoste reikia būti bent prieš 2 valandas iki skrydžio, į 5 val. ar net 7 val. skrydį gali nebūti, su kuo nuvažiuoti. Tad tikrai verta paieškoti vėlesnio skrydžio arba skristi iš kito oro uosto, negu mokėti brangiai už taksi ar pervežimą (angl. transfer).

Persėdimui skirtas laikas

Skrendant su persėdimu, reikia atsižvelgti į tai, kiek laiko yra tarp skrydžių. Mažesniuose oro uostuose gali užtekti vienos valandos persėdimui, tačiau daugumoje šitiek laiko yra per mažai. Ypač, jeigu lėktuvas vėluotų arba jei skrendate su registruotu bagažu, o skrydis nėra jungiamasis. Tad verčiau pasirinkti kitą skrydį su ilgesniu persėdimu, kad galėtumėte trumpam aplankyti miestą ar niekur neskubant pasivaikščioti oro uoste.

Mano patarimas

Radus pigų skrydį, prieš perkant bilietus visada patikrinkite, ar bus, su kuo nuvažiuoti į oro uostą ir iš jo. Patikrinkite autobusų ir traukinių tvarkaraščius, ar yra nakvynės vietų, kurios leidžia įsiregistruoti vėliau, ar jus tenkina transporto ir viešbučių kainos.

Atostogos yra skirtos gerai praleisti laiką, tad papildomas stresas ir rūpesčiai dėl dalykų, kurių būtų galima išvengti, tikrai nereikalingi.

The post Kodėl skrydžio kaina ne visada svarbiausia? appeared first on Sparnuotos kelionės.

Apie streikus

Streikas gali būti visai neilgas (pvz. 10 minučių), bet gali trukti ir visą parą. Trumpieji tik kuriam laikui prailgina kelionę, o susidūrus su kelių valandų ar net paros streiku gali tekti gerokai pakeisti kelionės planus. Laimei, apie numatytus streikus italai praneša iš anksto.

Streikų tvarkaraštis

Visi suplanuoti viešojo transporto sektoriaus streikai yra surašyti Italijos infrastruktūros ir transporto ministerijos puslapyje.

Taip pat informacija apie laikus, kada yra numatytas streikas, pateikiama šiuose puslapiuose:

• Swiss Touring Club
• Trainline
• Virgilio Notizie

Streiko eiga viešojo transporto sektoriuje

Streiko dieną viešasis transportas važiuoja tik piko metu – 6-9 val. ir 18-21 val. nuo pirmadienio iki šeštadienio.

Tipiniu atveju traukiniai, jau važiuojantys streikui prasidėjus ir neatšaukti išvykimo stotyje, pasieks savo galutinę maršruto stotį, jei ši gali būti pasiekta per vieną valandą nuo streiko pradžios. Jei galutinės stoties pasiekti neįmanoma, traukinys gali sustoti artimiausioje stotyje ir nutraukti kelionę dar prieš pasiekiant galutinę maršruto stotį.

Papildomai prie būtinų paslaugų, geležinkelio bendrovės gali teikti papildomas paslaugas, apie kurias informacija pranešama geležinkelio stotyse, spaudoje ir savo interneto puslapiuose.

Streikas gali įnešti ir kitokių neplanuotų pasikeitimų (pvz. gali pasikeisti ilgų distancijų maršrutai), tad būtina sekti informaciją stotyje ir spaudoje.

Ką daryti jei nežinojote apie streiką?

• Jei nežinojote apie streiką, o turite rezervavę nakvynę kitoje Italijos vietoje, būtinai informuokite nakvynės vietą, kad vėluosite įsiregistruoti.
• Sekite informaciją švieslentėje, gal atsiras tinkantis traukinys ar autobusas.
• Laukite paskutinio traukinio, kadangi vakarais yra garantuotų maršrutų.
• Patikrinkite puslapyje, gal streikuoja tik geležinkelio (arba autobusų) darbuotojai ir reikiamą vietą galite pasiekti kitais būdais.

The post Streikas Italijoje. Ką daryti susidūrus? appeared first on Sparnuotos kelionės.

UNESCO pagrasinus Veneciją įtraukti į pasaulio paveldo, kuriam gresia pavojus, sąrašą, buvo pranešta apie planuojamą įvesti mokestį. Jo išvengti galės turistai, apsistoję nakčiai Venecijoje, bet užsiregistruoti sistemoje bei gauti registraciją patvirtinantį QR kodą vis tiek reikės.

Sausio 16 d. Venecijos miesto taryba paleido internetinę platformą, kurioje jau galima nusipirkti leidimą lankytis Venecijoje arba užsiregistruoti norintiems gauti išimtį.

Kada bus imamas mokestis?

Svarbu: Straipsnyje pateikiamos 2024 m. datos. Šių metų datas tikrinkite oficialiame puslapyje.

Mokestis už apsilankymą Venecijoje bus imamas 29 dienas – nuo balandžio 25 d. iki liepos 14 d. Tad jei planuojate atvykti kurią nors iš žemiau išvardintų dienų, kelionės išlaidos bus didesnės.

Dienos, kuriomis taikomas mokestis:

• Balandžio 25-30 d.
• Gegužės 1-5 d.
• Gegužės 11-12 d.
• Gegužės 18-19 d.
• Gegužės 25-26 d.
• Birželio 8-9 d.
• Birželio 15-16 d.
• Birželio 22-23 d.
• Birželio 29-30 d.
• Liepos 6-7 d.
• Liepos 13-14 d.

Mokestis taikomas lankantis mieste nuo 8:30 val. iki 16 val. ir jo dydis 2024 metais yra 5€.

Vykstantiems tik į šalia Venecijos esančias salas, tokias kaip Murano, Burano ar Lido, 2024 m. mokestis nebus taikomas. Tačiau tik tuomet, jei vyksite neužsukant į senamiestį – per autobusų stotį Piazzale Roma, Tronchetto ar Stazione Marittima, kur vis dar švartuojasi maži kruiziniai laivai. Bet kadangi dauguma lankytojų minėtas salas pasiekia naudodamiesi vaporetto (tarsi autobusais ant vandens), jiems susimokėti už įėjimą į Veneciją vis tiek reikės, nes vaporetto išplaukia iš miesto centro.

Kaip susimokėti už leidimą lankytis Venecijoje?

Jei Venecijoje planuojate lankytis tik dienos metu, o vakare išvykti į kitur esančią nakvynės vietą, turite įsigyti leidimą. Tą galite padaryti šiame puslapyje.

Registracijos žingsniai:

• Paspauskite „Pay the access fee” ir pasirinkite apsilankymo datą.
• Kitame puslapyje nurodykite, kiek žmonių lankytis tą dieną Venecijoje.
  • Vaikams iki 14 metų mokėti nereikia, bet juos vis tiek turite įtraukti į sąrašą.
• Toliau reikia nurodyti suaugusiųjų ir 14 m. bei vyresnių vaikų vardus.
• Galiausiai turėsite per 10 min. susimokėti.

Viską atlikus, gausite bilietą su savo inicialais, apsilankymo data, užsakymo kodu ir QR kodu. Jį galite atsispausdinti ar tiesiog, jei prireiks, parodyti telefone.

Jei užsakymo procedūra atrodo per sudėtinga, išskirtiniais atvejais susimokėti galima ir atvykus – autobusų storyje Piazzale Roma bei traukinių stotyje Venezia Santa Lucia. Tačiau eilės turėtų būti gana ilgos.

Persigalvojus, viską galima atšaukti ne vėliau kaip dieną prieš apsilankymą, iki 23:59 val.

Išimtys apsistojusiems Venecijoje

Jei planuojate apsistoti Venecijoje ir turite patvirtintą rezervaciją, naujojo mokesčio mokėti nereikės, nes jau būsite sumokėję miesto mokestį (dar vadinamą pagalvės mokesčiu). Tačiau vis tiek reikia užpildyti oficialų prašymą ir gauti QR kodą, kurį galėtumėte parodyti, jeigu kas paprašytų. Tai galima atlikti šiame puslapyje.

Kitos išimtys

Yra ir kitų išimčių, bet mažai tikėtina, kad jos bus aktualios turistams. Nuo mokesčio yra atleidžiami žmonės, turintys mieste turto, studentai ir Venecijoje dirbantys žmonės. Jiems reikia užsiregistruoti sistemoje ir gauti QR kodą, galiojantį metus.

Visi kiti asmenys, kuriems taikoma išimtis, turi registruotis ir gauti nurodytoms dienoms QR kodą.

Išimtis taikoma:

• Žmonėms, apsilankantiems mieste verslo reikalais arba trumpalaikėms studijoms.
• Turistams, nakčiai apsistojusiems Venecijoje ir Mestre mieste, žemyninėje dalyje.
• Žmonėms, lankantiems senamiestyje, istoriniame Venecijos centre, gyvenančius gyventojus.
• Vaikams iki 14 metų.
• Žmonėms, turintiems patvirtintą negalią ir jų globėjams.
• Sporto renginių (pvz. Venecijos maratono) lankytojams arba atvykusiems gydymosi tikslais.

Taip pat yra ir kitos kategorijos, kurios aktualios tik italams, pavyzdžiui darbo reikalams atvykę ginkluotų pajėgų atstovai.

Bet kuriuo atveju svarbu nepamiršti, kad, norint gauti išimtį ir nemokėti mokesčio, būtina užsiregistruoti sistemoje ir gauti QR kodą.

Kaip užsiregistruoti išimčiai

Jei vykstate kaip turistai, labiausiai tikėtina, kad būsite apsistoję Venecijoje nakčiai. Tad nuo miesto lankytojo mokesčio būsite atleisti užsiregistravę šiame puslapyje.

Registracijos žingsniai:

• Pasirinkite „I am a guest of an accommodation facility located in the municipality of Venice”.
• Paspaudus „Request exemption”, nurodykite atvykimo bei išvykimo datas.
  • Leidimas būti Venecijoje galios visą atvykimo (iki įsiregistravimo į viešbutį) dieną ir visą išvykimo (po išsiregistravimo) dieną.
• Kitame puslapyje reikės įrašyti savo asmens duomenis:
  • Vardą ir pavardę
  • Gimimo datą ir vietą
  • El. pašto adresą
  • Gyvenamosios vietos adresą
  • Kiek žmonių atvyks
  • Pavadinimą bei adresą vietos, kurioje būsite apsistoję Venecijoje
• Galiausiai reikia nurodyti visų apsistojančių vardus.

Paskutiniame žingsnyje užduotis šiek tiek komplikuojasi. Reikia nurodyti telefono numerį, kuris turi būti teisingas ir iš kurio galima skambinti į užsienį. Nes kitame žingsnyje per 60 sekundžių reikia paskambinti į Veneciją duotu numeriu, kad šitaip būtų patvirtintas jūsų numeris. Skambutis nesusijungs, bet to užtenka, kad sistemoje numeris būtų patvirtintas ir būtų galima tęsti registraciją. Tai atlikus, gausite QR kodus, kuriuos galėsite išsisaugoti įrenginyje arba gauti el. paštu.

Leidimų tikrinimas

Venecijoje bus įrengti septyni pagrindiniai leidimų tikrinimo taškai – oro uoste, traukinių ir autobusų stotyse, Fusina uoste, Fondamente Nove bei Riva degli Schiavoni krantinėse, kur prisišvartuoja dauguma laivų. Tai nebus vieninteliai patikrinimo taškai, tačiau kur bus kiti tarybos atstovas neatskleidė.

Baudos

Jei nuspręstumėte nemokėti už leidimą lankytis Venecijoje dienos metu ar negalėtumėte pateikti galiojančio, nepadirbto QR kodo ir jus patikrintų, turėtumėte sumokėti baudą. Jos dydis – 50-300€, plius papildomi 10€ už leidimą.

Kodėl taikomas mokestis?

Į Veneciją plūsta masės turistų – kiekvienais metais čia atvyksta apie 30 milijonų ir neigiamai atsiliepia vietos gyventojams, kurių čia mažiau nei 50 tūkstančių. Dauguma turistų atvyksta tik vienai dienai ir vietinei ekonomikai atneša labai mažai pinigų, bet išvykdami palieka daugybę šiukšlių ir chaosą.

Mintis įvesti mokestį nekilo tam, kad atbaidytų žmones nuo apsilankymo, bet labiau dėl to, kad padidintų žmonių sąmoningumą sezono metu ir per šventes. Labai nedaug žmonių atsisakys minties apsilankyti Venecijoje dėl įvesto 5€ mokesčio, bet tai gali paskatinti juos pasirinkti ne tokią populiarią (ir nemokamą!) dieną savo apsilankymui. Taip miestui padarydami mažiau žalos. Ateityje gali pasikeisti datos, kada bus taikomas mokestis, jų gali būti daugiau, nes planas yra įvesti slenkantį grafiką, kuris priklausytų nuo to, kiek yra perkrautas miestas. Net ir maksimalus 10€ mokestis, koks buvo siūlytas, nėra toks didelis, kad atbaidytų nuo minties užsukti į Veneciją,

Įvedamas mokestis turės ir netiesioginį poveikį nelegaliems Airbnb savininkams mieste, kurių vis daugėja. Kadangi kiekvienas, norintis apsilankyti Venecijoje, turės nurodyti vietą ir jos adresą, kur apsistos, nelegaliai savo būstą nuomojantys asmenys privalės užsiregistruoti ir legaliai įteisinti vykdomą veiklą bei mokėti mokesčius nuo gaunamų pajamų.

Venecija yra pirmasis didelis miestas, kuriame toks mokestis įvedamas, tad ką gali žinoti, gal ateityje tokių miestų atsiras ir daugiau.

The post Venecija pradeda taikyti mokestį už įėjimą į miestą appeared first on Sparnuotos kelionės.

Viekšniuose nuo seno vertinamas puodininkystės amatas. Todėl nekeista, kad būtent šioje vietoje, prie Kalupio upelio, lauko ekspozicijoje iškilo Narvos kultūros puodynių išdidinti prototipai. Čia yra išlikusi prūdo vieta, kurioje kadaise buvo kasamas molis, o netoliese buvusiose puodžių dirbtuvėse žiedžiami puodai.

Šios puodynės simbolizuoja pagrindines keramikos meno dalis – žemę, ugnį ir vandenį. Puodynių viduje yra įrengti edukaciniai stendai, kuriuose parodyta molio dirbinių kelionė nuo pradžios iki įvairiausių gaminių, bei suteikiamos žinios apie Kalupio ir Ventos upių gamtines vertybes.

Lauko parodoje galima išvysti ir krosnelę, kurią pastatė Molio šventės metu puodininkystės amato puoselėtojai, vedę čia edukaciją.

Įspūdingo dydžio puodus galima pasiekti perėjus Viekšnių gimnazijos stadioną ir nusileidus prie upelio laiptais.

The post Narvos kultūros puodynės Viekšniuose appeared first on Sparnuotos kelionės.

Ar verta keliauti ne sezono metu?

Egzistuoja ir priešingas laikotarpis – ne sezonas. Nors gali atrodyti, kad prasčiausiais mėnesiais visai neįmanoma keliauti, bet, priklausomai nuo pasirinktos šalies, kelionė ne sezono metu gali būti netgi pranašesnė už keliavimą populiariausiais mėnesiais.

Kelionė ne sezono metu turi ir privalumų, ir trūkumų. Štai kokie didžiausi privalumai bei trūkumai gali būti aktualūs, keliaujantiems savarankiškai ir norintiems sutaupyti.

Pliusai

• Mažesnės kainos. Ne sezono metu nakvynės, skrydžių ir pramogų kainos dažnai būna mažesnės, tad galima gerokai sutaupyti. Esant mažesnei kelionių paklausai, norėdamos pritraukti daugiau klientų, įmonės siūlo nuolaidas. Juk geriau gauti mažiau pinigų, negu visai jų negauti.
• Mažiau žmonių. Ne sezono metu keliauja mažiau žmonių, tad nereikia stumdytis populiariose turistų lankomose vietovėse, kovoti dėl vietos prie žymių objektų ir ilgai laukti eilėje prie muziejų ar kavinių. Tad galima jaustis laisviau ir ramiau.
• Švelnesni orai. Tam tikrose vietovėse ne sezono metu oro sąlygos yra palankesnės keliavimui, ypač mėgstantiems vidutinę temperatūrą arba vengiantiems didelio karščio.
• Didesnis pasirinkimas. Kai turistų mažiau, galima lanksčiau planuoti veiklą, nebūtina labai iš anksto rinktis viešbučius, nes dauguma vietų būna dar neužsakytos.
• Autentiška patirtis. Kai aplink mažiau žmonių, galima geriau susipažinti su vietos kultūra ir pažinti kasdienį vietos gyvenimą taip, kaip jį patiria vietiniai gyventojai. Mėgstantiems pabendrauti su vietiniais, tą lengviau padaryti ne sezono metu.

Minusai

• Trumpesnis darbo laikas. Kai kurie turistiniai objektai ir įstaigos (pvz. kavinės) dirba trumpiau arba visai nedirba. Todėl gali nepavykti apsilankyti vietose, kurios įprastai dirbtų sezono metu.
• Retesnis viešasis transportas. Ne sezono metu kai kuriose vietose viešasis transportas važiuoja rečiau arba visai nevažiuoja. Planuojant kelionę, būtina į tai atkreipti dėmesį, kad neliktumėte be transporto arba šis būtų daug brangesnis. Konkretų pavyzdį rasite mano paaiškinime, kaip ne sezono metu keliauti tarp Gardos ežero miestelių.
• Nenuspėjami orai. Nors kai kuriose vietovėse ne sezono metu oras yra palankesnis kelionėms, kitose gali būti priešingai. Netikėtas smarkus lietus, didelis šaltis ar net karštis džiaugsmo kelionėje tikrai nekelia.
• Mažau gyvybingumo. Kai turistų mažiau, tam tikros vietovės yra ramesnės, jose trūksta šurmuliuojančios energijos, gyvos atmosferos, net renginių.
• Remonto darbai. Ne sezono metu būna vykdomi remonto darbai ir atnaujinimai. Vietiniai šį laiką išnaudoja miesto tvarkymui, kad atėjus sezonui viskas jau būtų atlikta.

Atsižvelgus į išvardintus punktus, turėtų būti lengviau nuspręsti, ar verta keliauti ne sezono metu, ar geriau rinktis kitus mėnesius. Galbūt visiškai nesvarbu, kad lankomuose miestuose yra mažiau, o miestai remontuojami, gal planuojate važiuoti automobiliu ir viešasis transportas neaktualus. Tokiu atveju visa tai, kas kitiems yra kelionės ne sezono metu minusas, jums jokios įtakos neturės ir matysite vien tik pliusus.

The post Kelionė ne sezono metu: pliusai ir minusai appeared first on Sparnuotos kelionės.

Lecco – St. Moritz – Garda – Trevizo – Padova – Vicenza – Venezia

2023 m. vasario mėn.

Jau ne pirmą kartą Italija mane gelbėja, kai neplanuotai prisireikia atostogų ir norisi bent kelioms dienoms ištrūkti iš rutinos. Vos 3-4 dienas pasižvalgius Kiwi.com programėlėje, kokie nebrangūs skrydžiai yra per mokinių atostogas ar panašiu metu, beveik nusipirkome bilietus į Malagą. Tačiau vos ne paskutinę minutę persigalvojome nusprendusios, kad visgi už lėktuvo bilietus permokėti nenorime ir Ispanijos pietus aplankysime kitą kartą, kai bus likę iki atostogų daugiau, nei savaitė, ir galėsime datą rinktis iš daugiau įvairesnių variantų. Taip jau ne pirmą kartą nusipirkome bilietus iš Rygos į Bergamą, Italiją, ir liko susidėlioti maršrutą. Tiesa, pigesni grįžimo bilietai buvo iš Trevizo, o ne iš Milano, ir mūsų maršrutas buvo priderintas būtent prie oro uostų lokacijos. Tai geras pavyzdys, kodėl skrydžio kaina ne visada svarbiausia – oro uostas ir skrydžio laikas gali pakeisti visą maršrutą. Tad likus mažiau nei savaitei iki skrydžio, turėjome bilietus į Italiją.

1 DIENA – Ir vėl į Italiją

Skrydis iš Rygos į Bergamą su Ryanair buvo sklandus. Italija mus pasitiko visu gražumu. Šiltas oras, žaluma – visiškas kontrastas žiemiškai Lietuvai. Nusileidusios Bergamo oro uoste, prie pat išėjimo radome autobusų stotelę. Darbuotojas padėjo nusipirkti autobuso bilietus (2,6 €) ir visai netrukus buvome Bergamo geležinkelio stotyje. Ten iš bilietų automato nusipirkome traukinio bilietus į Lecco (3,8 €) – jame jau turėjome užsisakiusios nakvynę dviems naktims. Turėdamos maždaug valandą iki traukinio, nuėjome iki Bergamo vartų ir nusipaveikslavome aukštutinį miestą. Kadangi Bergame jau esame buvusios, ilgiau čia nepasilikome.

Atvažiavusios į Lecco, nesunkiai radome nakvynės vietą – Le Cassete Di Osvaldo. Nuo geležinkelio stoties iki jos vos 5 minutės kelio, o iki ežero – dar mažiau. Palikusios daiktus, išėjome pasivaikščioti po naktinį miestelį. Buvo pirmadienio vakaras, tad beveik viskas buvo uždaryta. Galėjome tik pasižvalgyti po vitrinas. Radusios dar dirbančią piceriją Instant ant ežero kranto, užėjome pavalgyti. Pica buvo dieviškai skani! O ir gavome ją ganėtinai greitai, kaip ir sufleruoja picerijos pavadinimas. Dar suspėjusios į netoliese esantį nediduką prekybos centrą, nuėjome miegoti, nes kitą dieną buvome suplanavusios traukiniu važiuoti į Šveicariją.

2 DIENA – Raudonu traukiniu į Šveicarijos kalnus

Galvodama, kaip sudėlioti maršrutą, svarsčiau pasirinkti taškus tarp Milano ir Trevizo, kad pamažu judėtume į oro uosto, iš kurio išvyksime, pusę. Tačiau mama labai norėjo traukiniu nuvykti į Šveicarijos kalnus. Man iš pradžių atrodė, kad tokia išvyka gerokai nukrypsta iš planuojamo maršruto, nes nemažai laiko reikės praleisti traukinyje važiuojant pirmyn ir atgal. Bet galiausiai ši diena tapo viena ryškiausių ir įdomiausių kelionės dalių.

Kelionė į Tirano ir bilietai

Vos pradėjusi planuoti kelionę, pirmą nakvynę buvau suplanavusi Tirano mieste, iš kurio ir važiuoja raudonasis traukinys į Šveicariją. Bet mamos pasiūlytas variantas užsakyti dvi nakvynes Lecco buvo geresnis. Toks sprendimas gerokai sutrumpino kelionės traukiniu laiką ir trečią dieną iki Gardos ežero traukiniu važiavome dviem valandom trumpiau. Apsistojus kelioms naktims Milane, kelionę į Sankt Moricą galima pasirinkti kaip dienos turą. Tokiu atveju autobusu visi nuvežami į Tiraną, iš kurio į Sankt Moricą važiuojama Bernina ekspresu. Vakare į Milaną grįžtama autobusu. Bet mes tokio varianto nesvarstėme ir pasirinkome išvyką organizuotis pačios.

Iš anksto Trenitalia puslapyje susiradau, kad iš Lecco į Tirano traukinys išvyksta 8:02 val. Taip pat Šveicarijos SBB puslapyje suradau mums tinkamą maršrutą į Sankt Moricą, iš Tirano išvykstantį 11 val. Bilietą (9,6 €) į Tirano pirkome kasoje, nes bilietų automato neradome. Kelionė į Italijos šiaurėje esantį miestą tikrai neprailgo. Tik atvykusios iškart radome kitą geležinkelio stotį, iš kurios vyksta Bernina ekspresas į Šveicariją, ir kasoje nusipirkome bilietus. Vienam žmogui į abi puses traukinio bilietas kainuoja apie 66 €. Papildomus ~5 € sumokėjome už važiavimą panoraminiame vagone (šį vagoną rinkomės tik važiuojant į priekį). Vėlgi, turėdamos apie valandą laiko iki traukinio, išėjome pasivaikščioti. Nuėjome iki Tirano bažnyčios, esančios netoli bėgių, ir būnant netoli jos galėjome stebėti, kaip į stotį grįžta traukinys raudonais vagonais.

Pribloškiantys Šveicarijos vaizdai

Vagone panoraminiais langais yra suteikiamos fiksuotos vietos. Vagono numeris mūsų traukinyje buvo parašytas vagono viduje esančiame ekrane, o ne ant vagono šono, ir tai įnešė šiek tiek sumaišties surandant savo vietas. 11 val. pajudėjus iš stoties, visai neilgai trukus kirtome Šveicarijos sieną. Teko išsijungti internetą supratus, kad esame jau nebe Europos Sąjungoje.

Kelionė raudonu, tarsi Hogvartso ekspresas, traukiniu buvo įspūdinga. Pro panoraminius langus stebėjome besikeičiantį kraštovaizdį. Iš pradžių matėme žalias pievas, o pakilus aukščiau jas pakeitė sniegas. Visiems kvapą užgniaužė atsivėręs nuostabus ežeras ir jame gražiai atsispindintys kalnai. Gražesnes, atspindžių nesugadintas nuotraukas buvo galima padaryti išėjus į „prieangį” ir jame atsidarius langelį. Traukinys pamažu vingiuotais serpantinais užkilo į kalną ir pasiekė aukščiausią tašką – Ospizio Bernina stotį. Šalia jos yra nuostabus didžiulis ežeras Lago Bianco, apie kurį per garsiakalbius pranešė iš anksto. Vasarą ežero paviršiuje gražiai atsispindi kalnai, o žiemą visas paviršius buvo sušalęs į ledą.

Popietė Sankt Morice, Šveicarijoje

Pasiekusios Sankt Moricą, pirmiausia nuėjome prie ežero. Šis buvo užšalęs tiek, kad ant jo buvo galima vaikščioti. Į vieną pusę nuėjusios pakrantės takeliu, atgal grįžome jau ledu per ežerą. Jo priekyje matėme aptvertą trasą, kurioje, tikriausiai, vyksta žirgų lenktynės. Taip pat buvo trasa čiuožinėjimui pačiūžomis ir slidėmis. Nors ežeras atrodė didelis, laikas juo vaikštant neprailgo. Išėjome prie tilto, į kurį kilo laiptai, tačiau nusprendusi, kad laiptais visai nenoriu lipti, juos ignoravome. Ir tai buvo klaida! Bet tą sužinojome tik grįžtant į traukinį.

Lecco nakvynės vietos šeimininkas mums buvo rekomendavęs nueiti į Hanselmann kepyklėlę, o ji įsikūrusi pačiame miestelio centre, į kurį norėdamos patekti turėjome kopti į kalną. Gerokai pavargome, kol pasiekėme kepyklėlę. Joje nieko nepirkome, tik apžiūrėjome įdomius kepinius, šokoladą, pyragėlius ir sausainius. Taip pat užsukome į bažnyčią, kurioje veikė modernaus meno paroda.

Grįždamos atgal pamatėme, kad žmonės eina ne tuo keliu, kuriuo mes atėjome, bet leidžiasi eskalatoriumi. Nuėjusios kartu su kitais žmonėmis supratome, kad visai nereikėjo eiti gatve, norint pasiekti miestelio centrą, nes yra daug lengvesnis kelias. Taip, tuo pačiu tiltu, į kurį lipti nenorėjome! Dar kartą patekusios prie tų pačių laiptų, grįžome pažįstamu keliu į geležinkelio stotį. Sulaukėme traukinio ir dabar jau paprastu vagonu grįžome į Tirano. Į abi puses, bent jau žiemą, tikrai neverta važiuoti vagone panoraminiais langais, nes gana greitai sutemo ir sunkiai buvo galima ką nors įžiūrėti.

Žinodamos, kad grįšime į Lecco vėlai, Tirano mieste susiradome prekybos centrą ir jame nusipirkome maisto vakarienei bei pusryčiams, ir nuskubėjome į traukinį (9,6 €).

3 DIENA – Como ir Gardos ežerai per vieną dieną

Ryte porai valandų palikusios nakvynės vietoje lagaminus, nuėjome dienos šviesoje apžiūrėti miestelio. Pasivaikščiojome ežero pakrantėje, senamiesčio gatvelėmis, užėjome į keletą parduotuvių. Galiausiai pamačiusios, kad galime suspėti į ankstesnį traukinį, suskubome pasiimti lagaminų ir nuėjome į stotį. Vėl kasoje nusipirkome traukinio bilietus į Peschiera Del Garda ir pajudėjome į Milano pusę, kur turėjome persėsti į kitą traukinį.

Milano Lambrate stotyje kito traukinio turėjome gerokai palaukti. Ilgą laiką mums reikiamo traukinio nerodė švieslentėje prie mums reikiamo kelio ir jau buvome pradėjusios nerimauti, ar kas nors atvažiuos. Taip pat švieslentėje pamatėme, kad vasario 17 d., penktadienį, vyks traukinių streikas. Atrodo, kad po ankstesnės kelionės, kai pačios patyrėme, ką Italijoje reiškia traukinių streikas, turėtume iš anksto patikrinti Trenord puslapį, ar nėra informacijos apie numatytą streiką. Penktadieniui buvome suplanavusios kelionę palei Gardos ežerą autobusu ir apsidžiaugėme (per anksti), kad mūsų streikas nepalies.

Nakvynė prie Garda ežero

Prie Gardos ežero yra du miesteliai, į kuriuos važiuoja traukiniai – Peschiera Del Garda ir Desenzano del Garda. Nakvynę rinkomės tarp dviejų vietų, esančių šiuose dviejuose miesteliuose, ir Desenzano del Garda nakvynę atmetėme dėl nesančio kondicionieriaus. Nusprendėme, kad žiemą be jo bus šalta. Į B&B Prigioni House oficialiai galima įsiregistruoti 17-19 val. intervale, bet susisiekus su šeimininkais susitarėme, kad mums kambarį paruoš anksčiau. Per WhatsApp gavau labai aiškias instrukcijas su nuotraukomis ir video, kaip savarankiškai įsiregistruoti mums patogiu metu.

Peschiera Del Garda – karinis miestelis

Peschiera Del Garda miestelį iš visų pusių supa Venecijos gynybiniai statiniai. Jie buvo pastatyti Venecijos respublikos laikais Žemyninėje Venecijoje palei Adrijos jūrą. Statiniai buvo skirti apsaugoti Venecijos respublikos Adrijos jūros pakrantę nuo šiaurės vakarų Europos šalių. 2017 m. šie gynybiniai statiniai buvo įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Peschiera Del Garda taip pat yra žinomas dėl jame veikusio karinio kalėjimo, kuris buvo uždarytas 2002 m. Nemažai statinių šiame miestelyje yra karinės paskirties – keletas kareivinių, karo muziejus, tvirtovė, kalėjimo pastatas. Miestelio centras, įsikūręs salose, pasiekiamas keliais tiltais.

4 DIENA – Kaip nebeturėdamos, ką veikti prie Gardos ežero, netikėtai patekome į šviesų festivalį

Išvyka į Sirmionės miestelį, esantį sąsiauryje prie pietinės Gardo ežero pakrantės, jau buvo suplanuota iš anksto. Informacijos centre iš vakaro nusipirkome 4 autobuso bilietus (po 1,9 €), sužinojome, iš kurios stotelės išvyksta autobusas, ir leidomės į kelią. Diena nusimatė graži, šilta, tačiau ežerą gaubė rūkas ir kitame ežero krante esančių miestelių ir kalnų nebuvo įmanoma įžiūrėti.

Įspūdinga Sirmione pilis ir pakrantė

Vos atvykus į Sirmione, mus sužavėjo ant ežero kranto stūksanti pilis. Užėjusios į jos vidų, pavaikščiojome pilies sienomis, iš aukštai apžiūrėjome pilies viduje esantį uostą, miestelio namus spalvotais stogais, užlipome į bokštą. Išėjusios iš pilies, patraukėme rytine ežero pakrante link Jamaikos paplūdimio, esančio pačiame pusiasalio šiauriniame taške. Pakeliui praėjome žmones, besiilsinčius prie ežero, iš kurių labiausiai nustebino beveik nuogai, tarsi vasarą, išsirengęs vyras. Iš pradžių atrodė keista, kad vos prie 10 laipsnių šilumos jis mėgaujasi saule, tarsi būtų +30. Bet priėjusios supratome, kad iš žemės trykšta deginančio karščio vanduo. Kai susimaišo su ežero vandeniu, jame tampa visai malonu gulėti, tarsi vonioje.

Jamaikos paplūdimys pasirodė esąs tiesiog akmenuota pakrantė, kuriame neaišku, ar būtų įmanoma maudytis. Tikėjomės, kad pavyks į miestelį grįžti per rytinę pusę, bet turėjome gana toli nueiti, kol galiausiai radome taką, vedantį iš pakrantės į gatvę. Keletą kartų svarstėme apsisukti ir grįžti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjome, bet vis tiek ėjome tolyn. Miestelyje papietavome pigioje užkandinėje ir patraukėme į stotelės pusę, kadangi netrukus turėjo būti autobusas į Desenzano Del Garda.

Pasivaikščiojimas Desenzano Del Garda pakrantėje

Išlipusios Desenzano Del Garda pakrantėje, apėjome kelias vietas, kurias dar važiuodama autobusu susižymėjau Maps.me žemėlapyje. Pakrantėje apžiūrėjome nedidelį, bet nuostabiai gražų senąjį uostą, švyturį, Giuseppe Malvezzi aikštę, nuėjome į Santa Maria Maddalena bažnyčią ir šalia jos esančią aikštę. Į senosios romėnų vilos griuvėsius nusprendėme neiti.

Desenzano Del Garda pilis, mūsų dideliam liūdesiui, dar buvo uždaryta. Paaiškėjo, kad nuo sausio 9 iki vasario 19 d. pirmadieniais-penktadieniais į pilį lankytojai neįleidžiami. Ši pilis buvo pastatyta tamsiaisiais laikais, norint apsiginti nuo barbarų puolimo. Tvirtovės viduje yra 150 namų ir bažnyčia, skirta šv. Ambraziejui. Gaila, kad nepavyko viso to mums pamatyti. Bendrai vertinant – man šis miestelis paliko geresnį įspūdį, nei Peschiera Del Garda, ir šiek tiek nusiminiau, kad nakvynę pasirinkome ne jame.

Šviesų festivalis naktinėje Brešoje

Dar turėjome nemažai laiko iki dienos pabaigos, o Desenzano Del Garda miestelyje jau viską, ką norėjome, buvome apžiūrėjusios. Nusprendėme traukiniu (3,5 €) vykti į Brešą. Vėlgi traukinyje susižymėjau pagrindinius taškus, ką siūloma aplankyti mieste, ir metro (1,4 €) iš geležinkelio stoties nuvykome į centrą. Apžiūrėjome Viktorijos, Loggia, Paolo VI aikštes, užėjome į Santa Maria Assunta bažnyčią. Nuėjome prie kapitolijaus, kuriame buvo įrengta įspūdinga šviesų instaliacija.

Jau buvo tamsu, bet vis tiek patraukėme link Brešos pilies. Nustebom pamačiusios, kad pilis apšviesta, o prie jos buriuojasi nemažas kiekis žmonių. Paaiškėjo, kad patekome į Light is Life šviesų festivalį! Kad jau taip pasisekė, nusprendėme ir mes pastovėti ilgoje eilėje, kad galėtume patekti į vidų. Įėjimas į pilies viduje vykusį renginį buvo nemokamas, bet nenorintys stovėti eilėje galėjo nusipirkti bilietą ir greičiau patekti į vidų. Šviesų instaliacijų buvo įvairių – nuo pačių paprasčiausių ornamentų iki įspūdingo Žemės gaublio, ugnies bei šiaurės pašvaistės imitacijos. Apėjusios visą teritoriją, o kartu ir tamsoje apžiūrėjusios pilį, grįžome į pagrindinę aikštę, nusipirkome vakarienę Makdonalde ir su metro nuvažiavome į geležinkelio stotį. Iš jos – traukiniu į Peschiera Del Garda (5 €).

5 DIENA – Autobusu palei rytinę Garda ežero pakrantę

Informacijos centre gavusios autobusų tvarkaraštį, skubėjome į geležinkelio stotį, kurioje esančiame automate nusipirkome 1 dienos bilietą (10 €). Jis tinka visai rytinei Garda ežero pakrantei, iki pat Veronos, kadangi ją aptarnauja viena transporto įmonė. Maršrutai šioje ežero pusėje yra suderinti, tad be ilgų persėdimų galima greitai pasiekti šiaurinį ežero tašką – Riva Del Garda.

Planus pakoregavo streikas

Planavome iškart važiuoti į Limone – vieną gražiausių miestelių prie Garda ežero, garsėjusį citrinomis. Tačiau Rivos autobusų stotyje iš kasininko sužinojome, kad artimiausio autobuso gali ir nebūti – pasak jo, streikuoja ir autobusų vairuotojai, ne tik traukinių. Nenorėdamos rizikuoti, apsilankymą Limone nukėlėme į kitą kartą, galbūt šiltesniu metų laiku. Kasininko teigimu, galėjo nebūti ir autobuso, vežančio atgal į Gardą, kas šiek tiek mus išgąsdino – visai nenorėjome likti kažkur Garda ežero šiaurėje. Tad prigąsdintos likome pasivaikščioti po Rivą.

Aplankėme kelis miestelius

Riva Del Garda mieste apžiūrėjome pagrindinius objektus – San Michele ir San Marco vartus, Santa Maria Assunta bažnyčią, Giuseppe Garibaldi ir Tre Novembre aikštes, Apponale bokštą. Į MAG muziejų nusprendėme neiti, o į kalną keliantis funikulierius neveikė. Turint daugiau laiko arba atvažiavus su mašina, galima nuvykti prie Varone krioklio.

Pakeliui į Gardą, kur turėjome persėsti į autobusą, vežantį į Peschierą, nusprendėme sustoti Malcesine miestelyje. Jame pasivaikščiojome siauromis gatvelėmis, nuėjome prie pilies, kuri buvo uždaryta, pabuvome pakrantėje. Miestelis atrodė tuščias, be gyvybės. Tam tikriausiai turėjo įtakos ir tai, kad jame apsilankėme ne sezono metu, ir siesta, kai užsidaro beveik viskas.

Kol laukėme kito autobuso Garda miestelyje, apžiūrėjome pakrantę ir, kaip įprasta tokiuose pakrantės miesteliuose, nuostabų uostą bei pakrantėje išsidėsčiusius įvairiaspalvius namus.

6 DIENA – Popietė Trevizo mieste

Tiesioginio traukinio iš Peschiera del Garda į Trevizą nėra, todėl turėjome važiuoti su dviem persėdimais – Veronos ir Venezia Mestre stotyse (13,6 €). Pavalgiusios sočius pusryčius C. House kavinėje, kurioje B&B Prigioni House klientai gauna 20% nuolaidą pusryčiams, leidomės į kelią. Tokio prigrūsto traukinio, koks buvo iš Veronos į Veneciją, dar nebuvome mačiusios! Atrodė, kad nemažai keleivių važiuoja ne tuo traukiniu, į kurį bilietą nusipirko. Pagaliau pasiekusios Trevizą, nuėjome ieškoti paskutinės nakvynės vietos – B&B Madam Treviso. Dar iš vakaro bendraudama su šeimininke sutariau, kad ir čia galėsime įsiregistruoti savarankiškai. Gavome visus kodus, reikalingus įeiti į vidų, o raktą, kartu su mano pavarde, radome kambario duryse. Labai patogu! Tikėtina, kad ir čia būtume galėjusios palikti lagaminus bendroje erdvėje, jei tik būtų to reikėję.

Pasivaikščiojusios po centrą ir ant miesto sienos, užėjusios į kelias parduotuves, vakarą pabaigėme picerijoje Da Roberto, kurią rekomendavo nakvynės vietos šeimininkė. Picų asortimentas čia platus, įprastų picų mažai, tad teko ieškoti kažko, kas panašiausia į mano mėgiamą Prosciutto e funghi.

7 DIENA – Venecijos karnavalas!

Ši kelionė į Italiją buvo visiškai neplanuota, todėl tik per visišką atsitiktinumą mums pavyko apsilankyti Venecijos karnavale. Kadangi taip susiklostė, jog Italijos šiaurėje buvome tą savaitę, kai vyksta karnavalas, į savo maršrutą įtraukėme Veneciją. Ir visiškai nesvarbu, kad čia jau esame buvusios.

Papusryčiavusios B&B terasoje, traukiniu nuvykome į Veneciją (3,8€). Ten jau stotyje mus pasitiko didžiulė minia žmonių, sekmadienį išsiruošusių į didžiausią metų renginį Venecijoje. Jų buvo tiek daug, kad nemažai užtrukome, kol pasiekėme šv. Marko aikštę. Čia žmonių buvo dar daugiau! Apėmė neapsakomas jausmas vaikščiojant žmonių minioje ir bandant pagauti kuo įdomesnes kaukes. O jų būta kuo įvairiausių! Matėme nemažai istorinių kostiumų, komiksų ir filmų herojų, netgi keli į renginį atvykę šunys buvo priderinti prie šeimininkų. Kaukės noriai leidžia jas paveiksluoti, paveiksluojasi ir vienos su kitais, ir su renginio stebėtojais. Net ir man kilo noras kada nors gyvenime sugrįžti į Venecijos karnavalą, bet jau ne kaip žiūrovė, o kaip kaukė.

Norint rasti, kur papietauti, susidūrėme su iššūkiu. Žmonių pilna ne tik aikštėje, bet ir kavinėse. Laimei, radome greito maisto užkandinę, iš jos pasiėmėme po sumuštinį ir pavalgėme prisėdusios prie fontano. Po pietų šv. Marko aikštėje žmonių buvo dar daugiau. Čia kaukės galėjo dalyvauti įdomiausio kostiumo rinkimuose – viena po kitos lipo ant scenos ir specialiu fotoaparatu paveikslavosi iš visų pusių. Kiekvieno nuotrauka iki kito dalyvio pasirodymo buvo rodoma didžiuliame ekrane. Venecijos karnavalo metu vyksta ir daugiau renginių, visų jų sąrašą ir tvarkaraštį galima rasti oficialiame karnavalo puslapyje. Tačiau mus labiau žavėjo kaukės ir nepaprasta karnavalo nuotaika, kad į kažkokį papildomą renginį labai nesiveržėme.

Artėjant vakarui, susirūpinome dėl grįžimo į Trevizą. Važiuojančių atgal turėjo būti dar daugiau, nei ryte, tad sunerimome, kad neliktume be transporto arba netektų jo ilgai laukti. Trenitalia programėlėje radau mums tinkamą traukinio laiką ir palengva patraukėme stoties link. Ir tikrai žmonių, einančių į tą pačią pusę, buvo devynios galybės! Programėlėje vis tikrinau, kiek yra likusių laisvų vietų traukinyje, o kai jų liko visai nedaug, nusprendžiau bilietą nusipirkti internetu, nors paprastai to nedarau. Toks sprendimas leido jaustis ramiau ir pernelyg neskubant judėti į stoties pusę.

8 diena – Vičenza ir Paduja

Netoli Trevizo yra keli miestai, kuriuos verta aplankyti. Mes pasirinkome du iš jų – Vičenzą ir Padują. Pirmiausia traukiniu (7.5€) vykome į Vičenzą, o tokį sprendimą lėmė dvi priežastys. Atrodė logiška pradėti nuo tolimesnio miesto, o po jo artėti link Trevizo, kad po ilgos dienos grįžimas būtų trumpesnis. Taip pat internete perskaičiau, kad Paduja yra didesnis miestas ir jame galima daugiau ką pamatyti. Todėl mažesnį miestą norėjome apžiūrėti pirmiau ir likusį laiką pasilikti Padujai.

Rytas Vičenzos senamiestyje

Iš geležinkelio stoties pėstute patraukėme į senamiestį. Apžiūrėjome Santa Maria Annunciata katedrą, kurios išorė tuo metu buvo tvarkoma, Paladijo baziliką, Signori aikštę, Torre Bissara varpinę, praėjome pro Santa Corona bažnyčią ir Chiericati rūmus. Mūsų tikslas buvo nueiti į Olimpiko teatrą, bet šalia esančiame informacijos centre sužinojome, kad jis tą dieną nedirba. Šiek tiek nusivylusios nusprendėme važiuoti į Padują trakiniu (4.7 €) ir ten praleisti daugiau laiko. Norint Vičenzoje pabūti ilgiau, dar galima aplankyti Querini parką ir tolėliau esančią Marijos Beriko kalno bažnyčią bei dvi vilas – Villa Valmarana ai Nani ir Villa Capra La Rotonda.

Pavasaris Padujoje

Padujoje mus pasitiko pavasaris. Šviečiant saulei jau ir nuotaika buvo kitokia, daug geresnė. Mėgavomės gražiu oru Giardini dell’Arena parke, kuriame pavalgėme atsivežtus užkandžius. Pakeliui į senamiestį apžiūrėjome parke esančią Scrovegni koplyčią ir Zuckermann rūmų fasadą. Šalia Cafe Pedrocchi, vienos žymiausių ir istoriškai svarbių kavinių Europoje, pamatėme turistinį traukinuką. Nusprendėme juo apvažiuoti (3 €) lankytinus objektus. Per neilgą laiką pamatėme Padujos senamiestį ir žymesnius objektus, prie kurių vėliau nuėjome ir pačios.

Galutiniu tikslu pasirinkome Prato della Valle – 90 tūkst. m² elipsės formos aikštę, kuri yra didžiausia Italijoje ir viena didžiausių Europoje. Pakeliui praėjome Pallazo della Ragione rūmus, aikštę Piazza dei Signori, Padujos katedrą ir Padujos šv. Antonijaus baziliką. Užėjome ir į bazilikos vidų, kur pamatėme nuostabias freskas, įspūdingus altorius, navas ir monumentus. Bazilika tikrai didelė, joje yra į ką pažiūrėti ir tiems, kurie paprastai vengia tokių vietų. Nuo bazilikos iki Prato della Valle aikštės visai netoli, vos 500 metrų. Aikštę juosia vandens kanalas, į ją galima patekti vienu iš keturių tiltų. Susidarė įspūdis, kad aikštė yra populiari vietinių susirinkimo vieta, nes žmonių čia tikrai pilna.

Šiek tiek pabuvusios aikštėje, susiradome Trenitalia programėlėje norimą traukinio maršrutą (5.55 €) maždaug už valandos ir palengva patraukėme stoties link. Iki jos – apie pusvalandis kelio, tačiau turėjome pasilikti laiko bilietui nusipirkti ir pasižvalgymui į vitrinas bei architektūrą. Grįžusios į Trevizą daugiau niekur nėjome, tik nusipirkome maisto vakarienei ir paskutiniam rytui.

9 diena – Oro uostas ir kelionė namo

Trevizo oro uostą galima pasiekti keliais autobusais, yra ne tik specialus oro uosto autobusas, bet ir miesto autobusai tam tinka. Tad priklausomai nuo nakvynės vietos galima pasirinkti tinkamiausią variantą, o tvarkaraštį patikrinti per Google Maps. Mes nusprendėme važiuoti iš geležinkelio stoties, nes arti nebuvo vietos, iš kur būtų galima nusipirkti autobuso bilietą (tam tinka tabako krautuvėlės). Tačiau pasirūpinus bilietais iš vakaro arba turint tam daugiau laiko, tikrai galima nuvažiuoti ir paprastu autobusu iš patogios miesto vietos. Susidarė įspūdis, kad nėra atskiro bilieto į oro uosto autobusą, nes gavome 1 ar 2 dienų bilietą už 4 €. Miesto bilietas maždaug perpus pigesnis.

Oro uostas Trevize nedidelis, tačiau bent mums patikra pasitaikė ilga, nes labai ribojo žmonių skaičių, kiek gali prieiti vienu metu. Bet, nepaisant to, viskas vyko sklandžiai ir be nuotykių sulaukėme lėktuvo bei grįžome į Rygą.

The post Šiaurės Italijos kelionės maršrutas: Gardos ežeras, Venecija ir Bernina appeared first on Sparnuotos kelionės.